Naujoji „Supra“ - atgimusi legenda ar vokiškas-japoniškas blefas?

Galbūt dar nemažai žmonių prisimena tokią sceną iš pirmos „Greiti ir įsiutę“ filmo dalies.
V.Diesel‘is su P.Walker‘iu sėdi gerokai modifikuotame oranžiniame kabriolete ir prie šviesoforo
sutinka arogantišką juodo Ferrari vairuotoją. Supercar‘o vairuotojas nepanoro socializuotis su
„prasčiokais“, pagrindiniais filmo veikėjais. Gavęs komandą „pamokyti“ pasipūtėlį, P.Walker‘io
veikėjas nuspaudžia „gazą-dugną“ ir oranžinė mašinytė palieka itališką superautomobilį ryti dulkių.
Tas oranžinė mašinytė buvo ne kas kitas, o legendinė Toyota Supra.
Ta viena scena įkūnija visą Toyota Supra esybę – būti superautomobilių žudiku. Neatrodanti labai
jau iššaukiančiai, bet sportiškai, ši japoniška kupė (arba kabrioletas) galėdavo sugėdinti ne vieną to
meto Porsche ar Ferrari. Po kapotu tūnojęs 3 litrų 2JZ motoras yra laikomas kone geriausiu visų
laikų varikliu. Žinant tai nekyla jokios nuostabos, kad Supra, dar ir po daugiau nei 20 metų yra
viena iš labiausiai ikoniškų ir geidžiamų to laikmečio mašinų.

Po 26 metų Toyota vėl atnešė dovaną, tik nedaug kas tokios dovanos prašė
Nors Supros grįžimo fanai laukė tikrai ilgai, duomenys „ant popieriaus“ ne itin pradžiugino. Po to,
kai prieš keletą metų vienoje iš automobilių parodų Toyota atidengė FT-1 konceptą, tikrieji
gerbėjai liko šiek tiek nuvilti. Aišku, turime omenyje „puristus“, kurie buvo pasiilgę tikrosios, vien
Toyota dvasia alsuojančios Supros, o gavo BMW ir Toyota kokteilį.
Produktas dar mažiau imponuoti JDM gerbėjams ima tada, kai įsėdus vidun arba apžiūrint
automobilį iš lauko galima pamatyti, jog Bavarijos gamintojo prisilietimų prie automobilio yra
gerokai daugiau nei pačios Toyotos. Pastarosios - tik ženkleliai ir vardas. Variklis, važiuoklė,
interjero dizainas, beveik visi automobilio mazgai – bendri su (arba grubiau, paimti iš) BMW Z4.
Aišku, tai nėra vien blogai, nes BMW gamina galingus ir puikius 3 litrų 6 cilindrų variklius (būtent
tokių charakteristikų motoras ir išgarsino senąją Supra), bet galbūt ši ikoniška Toyota nusipelnė
kažko išskirtinio? Net paviršutiniškai pasikapsčius po šio kupė kapotu, galima rasti ne vieną lipduką
ar užrašą „BMW“.
Automobilio viduje – ta pati istorija. Prietaisų skydelis, kone visos rankenėlės ir jungikliai bei
mygtukų išdėstymai bus iki skausmo pažįstami BMW vairuotojams. Na, o medijų sistema – tikrų
tikriausias iDrive.
Tad, savaime suprantama, jog Supra kai ką ir nuvylė, nes lūkesčiai buvo milžiniški. Visi senojo
automobilio gerbėjai tikėjosi naujo ir unikalaus produkto, o gavo perdirbinį su kitu vardu.

Galbūt skaičiai atperka viską?
Kai 1993 metų balandį pasirodė 3l darbinio tūrio, šešių cilindrų, 243 kW galingumo Toyota Supra,
tai buvo vienas galingiausių serijinių automobilių rinkoje, kurio pavadinimas nebuvo Ferrari,
Lamborghini ar Bugatti. Tai buvo aukščiausios klasės sleeper‘is, galėjęs aplenkti ir grynakraujus
superautomobilius su keturių, penkių ar net šešių litrų V12 ar V8 atmosferiniais agregatais. Supra
atrodė sportiškai, bet lėkė dar greičiau nei atrodė.

Naujoji Supra yra kitokia. Ją varo 1998 cm 3 arba 2998 cm 3 darbinio tūrio varikliai, kurių galingumas
gali būti 145, 190 arba 250 kW. Silpnesnieji varikliai – tik Japonijos rinkai, galingesnieji – Europai ir
JAV. Tad praėjo 25 metai, o legendinė Toyota tegavo septynis papildomus kilovatus. Neįspūdinga.
Dabar tokie skaičiai tikrai neatneš tokių įspūdingų rezultatų.
Nuo 0 iki 100 šis automobilis įsibėgėja per ~ 4 sekundes, tad iš vietos jis bus toks pat greitas, kaip
F80 BMW M3. Ketvirtį mylios Supros vairuotojai turėtų įveikti per 12-12,5 sekundės. Tai, vėlgi,
BMW M3 F80 teritorija. Gerai, geria, vos vos lėčiau, bet Porsche 718 Cayman arba BMW M2
aplenkti pavyks be problemų. Supra akivaizdžiai nebekelia tokios grėsmės Ferariams,
„Lambordžams“ ar net galingesniems 911 modeliams, kaip seniau.
Elektroniškai iki 249 km/h maksimalaus greičio apribota nėra monstras, bet greičio paprastam
žemiečiui tikrai neturėtų trūkti. Taip pat įdomu bus pamatyti, ką tiuningo kompanijos išspaus iš šio
bavariško agregato. Niekam ne paslaptis, kad senoji Supra, su pakankamai nedaug modifikacijų,
lengvai pasiekdavo 700 ar net 800 AG. 2JZ motoras ir vertinamas dėl to, kad tiuningo galimybės
būdavo beveik neribotos.

Toyota myli hibridus
Toyota yra pats didžiausias automobilių gamintojas visame pasaulyje, parduodantys milijonus
automobilių kasmet. Jie ir jų dukterinė bendrovė Lexus pirmieji išpopuliarino hibridines pavaras
Prius‘e ir RX visureigyje. Tačiau hibridus šis gamintojas ėmė gaminti ir visai kita prasme. Net tris
savo automobilius Toyota kuria ant „bendros bazės“. Pvz., GT86 yra tas pats automobilis, kaip
Subaru BRZ. Yra ir Toyota Aygo, kuri dar vadinasi Peugeot 108 arba Citroen C1. Tad ir su Supra
gamintojas nusprendė sukti panašiu keliu. Matyt, pigiau. Ir greičiau.
Automobilis, aišku nėra visiška Z4 kopija, bet panašumų – labai daug. Abu ir gaminami toje pačioje
gamykloje Austrijoje.

O kaip galutinis rezultatas?
Naujos Supros išvaizda tikrai primena legendinį 90-ųjų automobilį. Tai matosi pažvelgus į: profilį,
priekinių žibintų formą, greitai nužemėjantį kapotą, galo linkius ir galinės dalies formas. Tačiau tai
nėra visiška, savo pirmtakės iš 90-ųjų, kopija. Naujame automobilyje neberasime ikona tapusio
Supra spoilerio, dabar turime daugiau aerodinamikos, dizaino sprendimai derinami su maksimaliu
aptakumu. Be to, salone tiek daug technikos, kad tai nebe tik mašina, tai jau sportinis
superkompiuteris ant ratų.
Kas liečia saloną – jis BMW lygio. Toyota‘i tai yra geras ženklas, nes tokio salono, kaip vokiečiai, jie
tikrai kol kas nepajėgė padaryti. Nors identiteto ir išskirtinumo automobilio salonui trūksta, jis
jokiu būdu nėra prastas. Minkštos medžiagos, aukšto lygio apdaila bei kokybiški apmušalai, tvirti ir
neišklerę jungikliai, patogus vairas. Viskas veikia idealiai ir prikibti galima tik dėl subjektyvių dalykų.
Visgi dėl komforto ar kokybės – mažai ką prikiši.
Vairavimas - pakankamai dinamiškas. Nors išleista visai neseniai, vyrauja nuomonė, kad Supra už
Z4 daug pranašesnė posūkiuose ir suteikia didesnį vairavimo malonumą trasoje. Ji jaučiasi labiau

subalansuota, lyginant su ramų „plaukimą“ mėgstančia Z4. Vairuotojai, aišku, turės nemažai
galimybių keisti automobilio elgesį su sportišku „Sport“ arba kasdieniam judėjimui skirtu „Normal“
važiavimo rėžimu.

Viską apibendrinant
Kaip automobilis, kainuojantis apie 50 tūkstančių eurų, Supra nėra pigi. Tikrai atsiras tų, kurie
nepagailės pusės šimto tūkstančių už BMW ir Toyota bendrą vaiką. Bet klausimas „ar verta?“ –
labai subjektyvus. Senojo automobilio reinkarnacijos laukusiems – turbūt ne, bet tiems, kas ieško
smagaus, dinamiško ir labai gerai sukonstruoto sportiško kupė – geriau už Supra nelabai pavyks
rasti.
Automobilis nėra tobulas, jis nėra toks tyras ar agresyvus, kaip senoji Supra, tačiau turi unikalių ir
žavinčių savybių. Kaip savo klasės, vidutiniškai galingų sportinių automobilių narys, jis – greitas,
stilingas, traukia žvilgsnius. Deja ar ne deja, bet tikrosios Supra dvasios, jam atkartoti nepavyko.