Kas laukia dyzelio?

Trumpi ir greiti faktai. Elektromobilių pardavimai per dešimtmetį išaugo labiausiai, o dyzelinių – labiausiai nukrito. Dyzeliniai automobiliai gauna vis daugiau apribojimų, o senieji išvis nebegali įvažiuoti į miestus Vokietijoje, didžiausioje Europos automobilių rinkoje. Kitose Vakarų Europos šalyse dyzeliniai automobiliai yra daug labiau apmokestinti už benzininius ar elektrinius, jų paklausa JAV yra labai maža, tad dyzelio realijos kaip ir aiškios, ar ne?

Vyriausybės nenori dyzelinių lengvųjų automobilių
Kone visos turtingos Šiaurės ir Vakarų Europos valstybės yra išsikėlusios tikslą „0 emisijų iki X metų“. Jos siekia, kad iki tam tikro laiko keliuose nebeliktų taršių automobilių. Taršūs yra visi, kurie išmeta nors lašelį CO2 ar kitų kenksmingų dalelių. Sparčiausiai link to žengia Norvegija, kurioje elektrinių automobilių pardavimai jau sudaro kone 60 procentų visos rinkos. Valstybės tikslas, kad iki 2025 metų pardavime nebeliktų automobilių ir furgonų su vidaus degimo varikliais. Dėl sunkvežimių – galimybės tokių apribojimų įvesti neleidžia. Tiesa, nors dyzeliniai automobiliai pasižymi mažesnėmis CO2 emisijomis, jie į orą išleidžia 22 kartus daugiau azoto dioksido, kuris kasmet prisideda prie 12 tūkstančių mirčių vien Jungtinėje Karalystėje.

Tačiau Norvegija yra kraštutinis pavyzdys. Geriau pasirinkti neutralesnį. Tam tinka Jungtinė Karalystė. Čia tikslas yra iki 2040 metų užtikrinti visų naujų automobilių „nulines emisijas“. JK vyriausybės planuose vieta dyzeliniams automobiliams neatsirado. Tiesa ir dabar „dyzeliai“ moka labai didelius mokesčius už zujimą Londono centre. Vienuolika su puse svaro už dieną važinėjant su dyzelinu tam tikrose miesto zonose ir dar tiek pat – kamščių mokestis. Tad vien už buvimą Londone su dyzeliu teks sumokėti 23 svarus.

Didžiųjų pasaulio miestų: Paryžiaus, Madrido, Atėnų ir Meksiko merai taip pat jungiasi prie panašių iniciatyvų ir prižadėjo išguiti visus dyzelius iš miesto iki 2025 metų.

Akcizai ir mokesčiai dyzeliniam kurui taip pat auga. Net ir Lietuvoje turime tokią situaciją, kad dyzelis nebėra pigesnis už benziną, kas iki šiol būdavo savaime suprantama. Visgi pagrindiniai aspektai, kurie apriboja dyzelio potencialą būti efektyvia transporto priemone ateityje ir net dabartyje – judėjimo laisvės suvaržymas. Sumokėti žmonės gali, bet visa automobilio koncepcija yra paremta laisvu, individualiu judėjimu. Jeigu nebebus galima laisvai keliauti arba nuvykti į norimą vietą, kyla klausimas: „Kam bus reikalingas toks automobilis?“.

Kas vyksta technologijų sferoje?

Nors lėta tendencija dyzelinius automobilius palaipsniui keisti į elektromobilius, hibridus ar bent jau benzininį agregatą buvo aiški, viskas apsivertė tada, kai įvyko „Dieselgate“. Ilgus metus didžiausias dyzelinių automobilių gamintojas pasaulyje Volkswagen melavo apie jų dyzelinių automobilių emisijas tam, kad užkariautų nuo seno į dyzelius skeptiškai žiūrinčią JAV rinką. Tam jie pasirinko labai aktualią temą – ekologiją ir savo automobilius reklamavo, kaip itin netaršius bei ekonomiškus. Aišku, didžiąją dalį marketingo kampanijos sudarė melas.

Per 500 tūkstančių automobilių vien Jungtinėse Valstijose teikė melagingą informaciją apie emisijas, o visame pasaulyje tokių buvo per 11 milijonų. Milžiniškos baudos Vokietijos gamintojui ir didžiulis skandalas privertė daug ką (ypač JAV) parduoti arba gražinti savo VW, o ekologiją vertinančius žmones apskritai nugręžė nuo dyzelio.

Iniciatyvą dyzelius keisti kitais agregatais perima ir patys gamintojai. Štai sąrašas gamintojų, kurie išvis nustojo arba siekia greitu metu nustoti gaminti dyzelinius automobilius:
• FCA grupė (Fiat, Alfa Romeo, Chrysler, Maserati, Jeep...)
• Lexus (nebediegia dyzelių nuo 2013 metų)
• Mitsubishi
• Suzuki
• Toyota (paskelbė Ženevos automobilių parodoje)
• Nissan (komercinių automobilių dyzeliniai agregatai bus skolinami iš kitų gamintojų)
• Porsche
• Suzuki
• Volvo (vis mažėja dyzelinių pasirinkimų)

Didžiulių technologinių proveržių dyzelinėje technologijoje irgi nėra. Prieš ~10 metų Le Mano lenktynėse dominuoti pradėjo Peugeot ir Audi dyzeliai, tad atrodė, kad galbūt dyzelio ateitis lenktynėse. Tačiau viltys greit išgaravo ir gamintojai linksta prie hibridinių pavarų, kurios muša eilę rekordų.

Pagrindinė serijinės gamybos dyzelio problema – lėtesnė ir vangesnė važiavimo dinamika. Pagrindinis privalumas – ekonomija ir taupumas. Tačiau dyzeliniai automobiliai negali būti labai lėti, bet ekonomiški. Jie turi sudaryti atsvarą savo benzininiams konkurentams, kad būtų daugiau pardavimų. Tad prieita ir prie tokių sudėtingų sprendimų, kaip Quad-turbo arba keturios turbinos dyzeliniuose varikliuose, kad tik būtų pasiektas tas reikalingas našumas ir greitis. Tokios sistemos ilgaamžiškumas – labai abejotinas.

Kas nutiks Lietuvoje?

ES ribose dyzelinių automobilių pardavimai 2018 metų pradžioje sudarė kiek daugiau nei trečdalį visos rinkos. Tai gerokai mažiau nei tuo pat metu 2017 metais (~42 proc.), tad dėl vyriausybių įsikišimo ir lėtėjančios technologinės pažangos – tendencija aiški ir ji tik spartėja.

Kas liečia Lietuvą, valdžia nenori per daug nutolti nuo ES. Privaloma gerbti bendrus nuostatus ir teisės aktus, tad labai lėtai imama judėti ta kryptimi, kad žmonės rinktųsi mažiau taršias transporto priemones. Atsirado ir parama naujo automobilio pirkimui, vis dažniau kalbama apie automobilių mokestį. Žingsniai yra daromi, tačiau žmonių pragyvenimo lygis ne toks, kad būtų galima judėti vakarietiška sparta.

Antrinėje rinkoje labiau perkami, be abejo yra dyzeliai. Tačiau iš V.Europos į mūsų šalį atvyksta daug nuvažiavę arba nebe aukščiausius taršos apribojimus atitinkantys automobiliai, kurie jau būna gana brangiai apmokestinami. Uždrausti dyzelių Lietuvoje kol kas nėra prošvaisčių, nes jie sudaro ir didžiausią dalį keliuose judančių transporto priemonių, ir didžiausią dalį antrinėje rinkoje parduodamų automobilių (50-60% ir 60-65% atitinkamai).

Tačiau vakarietiški vėjai turės atpūsti ir į Lietuvą. Galbūt greit, galbūt ne, bet jie tikrai atpūs. Tad dyzelio era ėmė baigtis. Galų gale pasitvirtins tų autofanų nuomonė, kurie sakė, kad „Benzinas – automobiliui, dyzelis – traktoriui, o elektra – sulčiaspaudei.“... Tik dėl sulčiaspaudės automobilių gamintojai turi kitą nuomonę, bet apie tai – kada nors kitą kart.